| | Mieli Broliai, Seserys, tikintys Kristø!
Kasmet per Kalëdø ðventes mus pasiekia Dþiugioji þinia – Luko antrame skyriuje nusakyta tokiais þodþiais: „Angelas jiems tarë: Nebijokite. Štai skelbiu jums didá dþiaugsmà… ðiandien… jums gimë Iðganytojas” (Lk 2, 10).
Kasmet, per Kalëdas vieni kitus sveikindami, linkime to dþiaugsmo ir ið to dþiaugsmo kylanèios ramybës… Taèiau, kad tas dþiaugsmas taptø mûsø dþiaugsmu, reikia kai ko daugiau, nei vieni kitiems tik þodþiais iðsakytø palinkëjimø… Reikia Betliejaus piemenø pavyzdþiu skubëti á susitikimà su Iðganytoju Kristumi.
Prieð ðias Kalëdas, lankydamas mûsø vyskupijos dekanatus, Jums kalbëjau, kad bûtø absurdiðkas nesusipratimas, jei þemiðkai tarpusavyje bendraudami mëgintume atðvæsti paþástamo ar draugo gimtadiená be paties to ðventës „kaltininko”. Esà kam jo reikia? Iðkelsime puotà ir be jo, o svarbiausia - ne jam. Tarpusavyje jo draugai vieni kitus apdovanosime dovanëlëmis, kadangi sukaktuvininko toj ðventëj nebus, brangesniø dovanëliø vieni kitiems áteikti galësime… Visi suprantame, kad taip „atðvæstas” draugo gimtadienis bûtø kaþkoks absurdas, parodija… Ir vargu ar atneðtø to dþiaugsmo, kuris kyla tikrai ir nuoðirdþiai bendraujant su draugais.
Nemalonu konstatuoti, kad mûsø dienomis vis didesnis skaièius þmoniø taip bando atðvæsti didþiausio mûsø Draugo Kristaus gimtadiená. Todël Kalëdø dþiaugsmas ir ramybë nepasiekia taip netinkamai Kalëdas ðventusiø þmoniø ðirdþiø. Ramybë ir dþiaugsmas neateina á jø ðeimas.
Kad Kalëdø dþiaugsmas pasiektø mus ir mûsø ðeimas, reikia susitikti su Kristumi. O tai ámanoma dviem bûdais: dalyvaujant kartu su visa ðeima Miðiose-Eucharistijoje, priimant Jëzø á savo ðirdis ðv. Komunijoje ir skaitant bei ásiklausant á kitø skaitomà Dievo Þodá – ypaè Naujàjá Testamentà ir já apmàstant maldoje. Ypaè kartu ðeimoje já skaitant ir bendrai ðeimoje meldþiantis.
Šiø metø Advento pradþioje mûsø katalikiðkus knygynus pasiekë Lietuvos Vyskupø Konferencijos iðleistas Naujojo Testamento nauja laida su prel. Antano Rubðio komentarais. Kvieèiame visas katalikø tikinèiøjø ðeimas, visus mûsø vyskupijos tikinèiuosius ásigyti ðá leidiná, o per ðias Kalëdas ásiklausyti á visø Lietuvos vyskupø ðiø metø Advento proga paraðytà ganytojiðkà laiðkà apie Dievo Þodþio – Šventojo Raðto, o ypaè Naujojo Testamento reikðmæ mûsø gyvenime. Naujasis Testamentas – tai Jo – Kristaus, Dievo, tapusio þmogumi, gimusio kûdikiu Betliejaus prakartëlëje, þodis mums. Jame Jis yra ir su Juo tame Dievo Þodyje mes taip pat susitinkame. Taigi pateikiame Jûsø apmàstymui Lietuvos Ganytojø laiðkà.
Lietuvos ganytojø laiðkas „Dievo þodis mûsø gyvenime“
Mieli kunigai, vienuoliai ir vienuolës, brangûs tikintieji!
Kiekvienà kartà, kai ðvenèiame Eucharistijà, esame siunèiami á pasaulá kaip Kristaus mokiniai. Šiame pasaulyje, deja, dar tiek daug skausmo, kanèios ir neteisingumo, o mes patys jauèiame, kad ne visuomet esame „þemës druska“ ir „pasaulio ðviesa“ (plg. Mt 5, 13. 14). Kas mums galëtø padëti?
Baþnyèia visada buvo ásitikinusi, kad jos gyvenimà palaiko bei gaivina Eucharistija ir Dievo þodis (plg. DV 21). Pati Baþnyèia gimsta klausydama Dievo þodþio, o jos uþduotis – skleisti já pasaulyje. „Kaip uolus dalyvavimas eucharistiniame slëpinyje ugdo Baþnyèios gyvastingumà, taip galima tikëtis, kad ið auganèios pagarbos Dievo þodþiui, kuris ‘iðlieka per amþius’, suklestës naujas dvasinis gyvenimas“ (DV 26).
Dievo þodis mums skelbia Tëvo meilæ, pasiekusià virðûnæ Jo Sûnaus ásikûnijimu. Jëzus yra tobulas ir galutinis Dievo þodis, Jo apreiðkimas. Kaip moko Vatikano II Susirinkimas, „nebelauktina jokio naujo vieðo apreiðkimo, iki garbingai pasirodys mûsø Vieðpats Jëzus Kristus“ (DV 4). Katalikø Baþnyèios katekizmas paaiðkina, kad „amþiams bëgant yra buvæ vadinamøjø ‘privaèiø’ apreiðkimø, kai kurie jø buvo baþnytinës valdþios pripaþinti. Taèiau jie nepriklauso tikëjimo lobiui. Jie turi ne ‘pagerinti’ ar ‘papildyti’ galutiná Kristaus Apreiðkimà, bet tam tikroje istorijos epochoje padëti já pilnutiniau iðgyventi“ (KBK 67). Todël „krikðèioniø tikëjimas negali priimti ‘apreiðkimø’, kurie bando virðyti ar taisyti Kristaus uþbaigtàjá Apreiðkimà“ (t. p.). Norëdami bûti Kristaus sekëjais, turime ne smalsauti ir ieðkoti naujø dalykø, o gyventi pagal jo paskelbtà Evangelijà.
Dievo þodis nëra antraeilë dovana, o veiksminga gailestingojo Tëvo pagalba kiekvieno laikmeèio þmogui. Šis þodis leidþia naujai pamatyti mûsø gyvenimà ir mirtá, draugystæ ir skausmà, meilæ ir ðeimà, darbà ir asmeninius santykius, visà þmogaus gyvenimà. Já skaitydami mes naujai paþástame save, savo brolius ir seseris, mokomës kurti naujà, meilës ásakymu pagrástà visuomenæ. Todël Dievo þodþiui krikðèionio gyvenime visada turi bûti teikiamas pirmumas.
Vatikano II Susirinkimas ir liturginë reforma padëjo geriau suvokti Dievo þodþio reikðmæ. Lietuvoje jau nemaþai tikinèiøjø turi Šventàjá Raðtà ar bent Naujàjá Testamentà. Iðëjusi nauja jo laida su vertingais prel. Antano Rubðio komentarais plaèiau atvers dvasinius Šventojo Raðto turtus.
Vis dëlto dar ne visi tikintieji nuolat skaito Šventàjá Raðtà, ne visada lengva já suprasti, ne visus skaitanèius Dievo þodis veiksmingai pakeitë. Ið tiesø Þodþio kelias á þmogaus ðirdá yra sunkus ir ilgas. Savo krikðèioniðkajame gyvenime daþnai laikomës ið tëvø paveldëtos religinës ir moralinës tradicijos, taèiau ne visuomet Dievo þodá priimame kaip tikrà mûsø gyvenimo pagrindà; retai patiriame, kad Jëzus, kurá paþástame skaitydami ir medituodami Evangelijà, kiekvienam ið mûsø gali padëti naujai pamatyti savo vietà ir uþduotá visuomenëje, suvokti savo, kaip Dievo vaiko, kilnumà.
Ypatingu bûdu Dievo þodis nuskamba liturgijoje, slëpiningai, taèiau tikrai priartindamas Kristø: „Jis yra savo þodyje, kaip pats kalba, kai Baþnyèioje skaitomas Šventasis Raðtas“ (SC 7). Tikintieji èia maitinami prie Dievo þodþio stalo, klausosi Kristaus ir su juo vienijasi, Šventosios Dvasios ákvëpti ðlovina Tëvà. Ásitraukdami á liturgijà, ypaè ðvæsdami Eucharistijà, mes savo tikëjimu ir malda atsiliepiame Dievo prakalbinti. Ið liturginiø apeigø iðsiskiria Valandø liturgija, kurioje pats Dievo þodis tampa mûsø atsiliepimu: recituojame psalmes, kurios, kaip ir visas Šventasis Raðtas, yra ákvëptieji tekstai, o kartu – tikra ir karðta þmogaus malda.
Šventojo Raðto skaitiniai liturginëse apeigose turi bûti skaitomi su deramu iðkilmingumu, kad susirinkusi bendruomenë tikrai pajustø – èia skelbiamas Dievo þodis. Skatintina, kad skaitinius skaitytø pasirengæ pasaulieèiai, paprastai – tik priëmusieji Sutvirtinimo sakramentà. Pasirengimo santuokai kursai, prieðsakramentinë katechezë, pamokslai per santuokos ar laidotuviø apeigas, ðeimø lankymas yra gera proga padëti ne tik tikintiesiems, bet taip pat Šventojo Raðto dar nepaþástantiesiems iðgirsti Dievo þodá kaip jiems skirtà geràjà þinià. Krikðtijamieji ar jø tëvai, Santuokos sakramentà priimantys suþadëtiniai turëtø patys iðsirinkti Šventojo Raðto skaitinius, su jiems padedanèiu kunigu ar katechetu galëtø pasikalbëti apie ðá pasirinkimà.
Taèiau neuþtenka Dievo þodá iðgirsti pamaldose, reikia nuolat patiems já skaityti. Asmeninis ar bendruomeninis Šventojo Raðto kaip Dievo þodþio skaitymas (lectio divina) ne tik padeda pasirengti vaisingai dalyvauti liturgijoje, bet ir suvokti Dievo valià savo gyvenime. Šventàjá Raðtà atverèiame slegiami ar keliami visos savo patirties ir gyvenimo ávykiø, troðkimø ir siekiø, sëkmiø ir sunkumø, jausdamas savo vertæ ir laisvës naðtà. Gilindamiesi á Dievo þodá, jo ðviesoje þvelgdami á ávairiausias situacijas, kontempliuodami Jëzaus paveikslà pamatome, koks pagal Dievo norà turi bûti autentiðkas þmogaus gyvenimas. Tada maldoje kreipiamës á Vieðpatá praðydami jëgø gyventi pagal ðá þodá ir gráþtame á kasdienybæ su nauju tikëjimu, viltimi bei dràsa.
Idant Dievo þodis perskverbtø visà mûsø gyvenimà, bûtina, kad kunigai ir pasirengæ pasaulieèiai padëtø kitiems skaityti ir klausytis Dievo þodþio. Galima pasinaudoti ávairiais Šventojo Raðto bendruomeninio skaitymo metodais, kuriø naudingumà patvirtino Baþnyèios patirtis, organizuoti deramà katechezæ ar kursus. Tegul nebûna në dienos be Dievo þodþio. Tegul nelieka nei ðeimos be Šventojo Raðto, nei parapijos be Šventàjá Raðtà drauge skaitanèios bendruomenës.
Epochoje, kai tiek daug nusivylusiø, nematanèiø prasmës, pasaulyje pasimetusiø þmoniø, vien Dievo þodis iðlieka amþiams, nugali visa ir teikia ðviesà. Jëzus skelbia „Palaiminti tie, kurie klausosi Dievo þodþio ir jo laikosi“ (Lk 11, 28). Tegul ásikûnijusio Þodþio Motina Mergelë Marija, „átikëjusi, jog iðsipildys, kas Vieðpaties jai pasakyta“ (Lk 1, 45) ir raginusi daryti visà, kà tik Jëzus lieps (plg. Jn 2, 5) moko mus visada teikti pirmenybæ Dievo þodþiui ir juo vadovautis.
Lietuvos vyskupai
Mieli Telðiø vyskupijos Þemaièiø þemës tikintieji, te ðis visos Lietuvos Ganytojø laiðkas pasiekia Jûsø ðirdis, tepadeda jis Jums daþnai susitikti su Kristumi Jo Þodyje. Skaitant, apmàstant ir taip Kalëdø dþiaugsmas tebûna Jûsø ðirdyse!
Jonas Boruta SJ, Telðiø Vyskupas
Telðiai
2006, Šv. Kalëdos
P.S.: Gerbiamus klebonus ir kunigus praðome paskaityti tikintiesiems ðá kreipimàsi ir Lietuvos Ganytojø laiðkà per visas Kalëdø ðv. Miðias suaugusiesiems. Vaikø ðv. Miðiose kà nors ið ðio teksto papasakokite vaikams pritaikytu ir jiems suprantamu bûdu. Taip pat Kalëdø oktavoje, pvz., per Šv. Šeimos ðventæ, aukojant ðv. Miðias parapijø ðeimoms ir meldþiantis uþ jas.
Per Kalëdø ðventes, ðv. Miðiø pabaigoje, prieð palaiminimà, paskaitykite maldà ið sveikinimo atviruko „Kalëdø malda ið 1904 metø maldyno”.
Telðiø vyskupijos kurija
|
á pradþià
á virðø